Dvasinės vertybės nuo seniausiųjų laikų darė ir tebedaro didžiausią įtaką žmogaus gyvenime. Tačiau mūsų moderniame pasaulyje tai, kas yra ne modernu, dažniausiai užmirštama. Tuomet dienos šviesą išvysta naujosios, materialinio pasaulio vertybės, o tai šimteriopai apsunkina žmogaus gyvenimą. Žmogui primetamos kažkieno kito sukurtos nuostatos – “vertybės“, kurias puikiai apibrėžia lietuviškasis naujadaras „daiktizmas“. Šiandieninis žmogus pasižymi ne savo dvasinėmis galimybėmis, bet vartojimo įgūdžiais. Nūdienos materialistinės vertybės po truputį trina žmogaus polinkį būti darnios visuomenės nariu.

         Tai kam pagaliau reikalingos vertybės? Ką su jomis galima daryti, kaip naudotis? Kuo skiriasi žmogus, visiškai nežinantis jokių vertybių, nuo žmogaus, daug išmanančio apie jas? Siekiant atsakyti į šiuos ir dar daug kitų klausimų, š. m. gruodžio 19 d., artėjant šilčiausioms šeimos šventėms, Gimnazijoje surengta diskusija „Vertybių sodas“. Mokiniams palinkėta trumpam sustoti ir pagalvoti, kur jie yra bei ko siekia. Pinigas ar daiktas neturi būti žmogaus tikslas. Darni šeima, jaukūs namai, šilta bei draugiška visuomenė – tai turėtų būti tikrieji žmogaus vaizdiniai, vedantys jį į priekį. Senolių išmintis ne veltui vadinama išmintimi. Tai, ką mūsų protėviai mums perdavė, buvo kupina dvasinių vertybių bei meilės.

         Vertybės tik tada tampa vertingos, kai yra naudojamos. Kad būtų naudojamos, jos turi būti atpažįstamos žmoguje arba kur nors kitur. Po to jas reikia mokėti pritaikyti savo gyvenime, veiksmuose, sprendimuose.

Socialinė pedagogė Vaida Jakaitienė

Psichologo asistentė Diana Dubauskienė