GEŠTALTO PEDAGOGIKOS PRINCIPAI PAMOKAI

Panevėžio Raimundo Sargūno sporto gimnazija 2016-2017 mokslo metais vykdo ,,Erasmus+” K1 programos projektą „Saugių ugdymo(si) aplinkų vystymo strategijos sukūrimas ir įdiegimas“, kurį finansuoja Europos Komisija. Projekte dalyvauja didžioji dalis gimnazijos mokytojų, pagalbos specialistų, gimnazijos vadovų. Įgyvendinant projekto suplanuotas veiklas gimnazijoje kuriamos saugios, įgalinančios mokytis ugdymo(si) aplinkos, užtikrinančios kokybišką mokymąsi.

2017 m. balandžio 9-14 dienomis gimnazijos projekto komandos narė Jūratė Pauliukienė dalyvavo kursuose ,,Geštalto pedagogika”, kurie vyko Grace, Austrijoje. Kursuose dalyvavo Vokietijos, Austrijos, Lietuvos, Belgijos, Lenkijos pedagogai. Kursų metu dalyviai susipažino su geštalto psichologijos ir geštalto pedagogikos atsiradimo istorija, pagrindiniais principais ir taikymu. Kursus vedė geštalto pedagogikos programos vadovė Ute Kienzl (Austrija), geštalto pedagogė, sutervizorė ir Ingrid Schweiger (Austrija), psichoterapeutė, geštalto pedagogikos programos vadovė.

Geštalto psichologijos pradžia siejama su Fredirico Perlso vardu. Žodis „gestalt“ kilęs iš vokiečių kalbos. Jis reiškia tam tikrą dalių sujungimą, organizavimą į visumą, konfigūraciją, visybišką vaizdą, pabrėžiant, kad atskirų dalių integracija – nėra tik paprasta jų visuma. F. Perlsas teigia: „Mokymasis yra atradimas. Nėra jokių kitokių efektyvaus išmokimo priemonių“. Tai reiškia, jog į žmogų ir į jo mokymąsi žiūrima kaip į dinamišką, integruotą visumą, kuri yra daugiau (kokybiškai kitokia) negu ją sudarančių dalių suma. Fiziniai, emociniai, intelektualiniai, dvasiniai pažinimo aspektai nuolat veikia, siekdami pusiausvyros tarpusavyje bei su aplinkiniu pasauliu.

Pagrindinis geštalto psichologų dėmesys buvo sutelktas į suvokimo, mąstymo ir atminties tyrinėjimus. Suvokimą šiame kontekste galima apibrėžti kaip tam tikrą procesą, kai jutimu gaunama informacija (kvapas, forma, spalva ir pan.) per patirtį yra tvarkoma, organizuojama, interpretuojama ir susidaro visuminis objekto vaizdas, kuris nėra tapatus jo elementų sumai. Suvokiant atskirų pojūčių teikiama informacija iš karto yra organizuojama į visuminį objekto vaizdą (tam tikrą pavidalą – geštaltą) pagal tam tikrus visais jutimo organais veikiamus principus:

Figūros ir fono principas. Pagal šį principą suvokimo procese mūsų pojūčiai visada organizuojami į figūrą ir foną. Išskirdami šias dvi – fono ir figūros – sąvokas, psichologai siekė paaiškinti, kaip figūra išskiriama iš fono. Pavyzdžiui, kai jūs žiūrite į sudėtinį regimąjį vaizdą arba esate triukšmingoje aplinkoje, jūsų suvokimo aparatas išsirenka tam tikrus objektus arba garsus kaip figūras (tai yra pabrėžtini bruožai), o visa kita išskiria kaip foną (tai yra pagrindą). Figūra yra vizualinio lauko dalis, kuri stovi kitų objektų priekyje.

Suvokimo pastovumo principas. Remiantis šiuo principu, žmonės visada suvokia daiktus ar objektus pastovaus dydžio, formos ir spalvos, nepriklausomai, ar keičiasi suvokimo sąlygos, t.y. ar pakeičiamas nuotolis, apšvietimas ir pan. Dėl žmogaus įgytos patirties objektas skirtingose aplinkose visada bus suvokiamas kaip tas pats ir toks pats.

Suvokimo visybiškumo (vientisumo) principas. Žmonės, suvokdami daiktus ar reiškinius, pagal savo patirtį atskirus informacijos elementus sugrupuoja į vieną visumą – vientisą vaizdą pagal tokias savitas taisykles:

1) artimumą (elementai, esantys arti vienas kito bus suvokiami kaip vienas su kitu susiję, t.y. mes visada linkstame telkti dalykus kartu, jei jie yra artimi tam tikroje erdvėje);

2) panašumą (panašūs elementai dažnai suvokiami kaip vienas bendras segmentas, t.y. mes grupuojame panašius dalykus);

3) uždarumą (suvokimas, grindžiamas uždaromis figūromis, t.y. viskas , ką mes suvokiame, turi turėti kontūrus, nes visada siekiame išbaigti objektus, kiek įmanoma užpildyti tarp jų esančias spragas);

4) susietumą (visi figūros elementai bus suvokiami kaip elementai tada, kai tarp jų nėra pertrūkių, t.y. taškus, linijas ar atskirus plotus, kai jie yra vienodi ir sujungti, mes suvokiame kaip atskirą vienetą).

Kadangi geštalto psichologai domėjosi psichikoje vykstančiais procesais tokiais, kaip suvokimas, mąstymas, atmintis, jų idėjos reikšmingos ir pedagogikoje. Geštalto psichologų manymu, mokymas ir mokymasis yra labiau efektyvus, kai mokiniai išmoksta apibendrinimo metodo ir principų, kurie gali būti panaudoti naujose situacijose vietoj mechaniško atsiminimo, kuris nėra tikrasis mokymasis. „Geštaltistų“ idėja apie informacijos „perstruktūravimo“ mechanizmą gali būti perkelta į kūrybinio mąstymo bei netikėto sprendimo atradimo paaiškinimą. Tyrinėjant mąstymą buvo nustatyta, kad pažintiniai procesai, perkurdami suvokiamą objektą, produktyviai veikia mąstymą.

Siekiant produktyvaus mokymo ir mokymosi proceso turi būti atsižvelgiama į tai, kaip mokinys suvokia, supranta tai, ką mokosi. Mokytojo pastangos padaryti mokomąjį dalyką kuo paprastesnį, lengviau suprantamą taip pat padeda greičiau įsisavinti, atsiminti naujas žinias. Teorijos pateikimas kartu su praktika, žinių pateikimas ne tik garsine, bet ir vaizdine formomis, visumos apibendrinimas yra labai veiksmingi būdai mokymosi procese. Norėdamas suvokti visumą mokinys turi mokėti išskirti ir suprasti jos sudedamąsias dalis, t. y. sugebėti išskaidyti į sudėtinius vienetus. Tokių sudėtinių vienetų perstruktūravimas ir yra kūrybinio, produktyvaus mąstymo esmė.

Kursų dalyvės turėjo galimybę po intensyvių šešias darbo dienas trukusių kursų, pasižvalgyti po Graco miesto senamiestį, paskanauti austriškų patiekalų, aptarti ir suplanuoti daugiataučius bendradarbiavimo santykius, kurie vestų prie mokyklų bendradarbiavimo galimybių.

Įvykusi „Erasmus+“ K1 kvalifikacijos tobulinimo veikla - dar viena puiki patirtis, kurią panaudosime kaip priemonę kuriant patrauklią ugdymo(si) aplinką, dar pozityvesnį organizacijos mikroklimatą. Šis projektas finansuojamas remiant Europos Komisijai, „Erasmus+“ K1 programos lėšomis, kurią Lietuvoje administruoja Švietimo mainų paramos fondas. Šis straipsnis atspindi tik autoriaus požiūrį, todėl Komisija negali būti laikoma atsakinga už bet kokį jame pateikiamos informacijos naudojimą.